- Agne !
Šis ryksmas sklinda iš pirmo aukšto kuri skleidžia . . . Mama. Na va mano miegutis sugadintas, na bet ko nepadarysi dėl mamos riksmų.
- Ko ?
- Kelkis iš lovos.
- Kodėl ? Kas yra ?
- Kelkis, išvykstam į Palangą.
- Jau ruduo ant nosies . . . Kokia dar palanga gali būti ?,- išmintingai tariu
- Vykstam po penkiolikos minučių, susiruošk ir kraukis daiktus.
Nieko nesupratau ką mama tuo nori įroditi. Nusiprausia, susidėjau reikiamus daiktus ir nusileidau žemyn. Kristel stovėjo prie duru su I♥NY maikuitę, švarkeliu, baltais džinsais ir aulinukais.
- Tave irgi pažadino ?,- sakau Kristelei
- Jo,- taria man
- Kas jai ?
- Nežinau, nes nesupratau kodėl turim maut vasaros pabaigoj į Palangą.
- Aš ir.
Mama nusileidžia žemyn su vos nedviem lagaminais.
- mama, kas vyksta ?,- paklausia abidvi
- Reikalai Palangoje. Tai susyją su mūsų močiutę.
- Kas jai ?,- paklausiu
- Nežinau, bet kai kalbėjo išbalso supratau jog kažkas netaip. Sėskit į mašiną ir važiuojam. jau dvylikta turim būti pas ją.
Sėdom į mašiną ir išvykom. Nieko gero mašinoj nenuveiksi, nebent po Iphone pasiknisiu, gal į facebooka nuklysių. Facebooke visą kelia pratauškėjau su Izabele ir pasakiau, kad varau į Palangą.
- Atvažiavom ?,- paklausia Kristel
- Beveik. dar pora minučių iki močiutės namų.
- Mama ?
- Kas Agniukę ?
- Mes ilgam čia ?
- Porai dienų.
Ir štai jau atvykom pas močiutę. Ji gyvena už poros mylių nuo jūros. Bangos siekia 6 metrus, tad nelysių į vandenį.
- Anūkėlės mano,- pradeda šnekėti močiutė.
- Labas močiut.- tariu su dirbtinę šypsena.
- Eikit vidun.
Įėjom į vidų. Močiutė mums įrengė kambarį kur turėsim aš ir Kristel tas pora dienu išbūti, o mamai padarė atskira. Susidėliojau daiktus ir Kristel mane ušnekino.
- Ką veiksi ?
- Ką čia veikt ? Nieko. Prie jūros negalim, nes bangos.
- Galim pabraidžiot.
- Nenoriu. Vakare eisiu lydėti saulės.
- Viena ?,- paklausia sesė
- Jei nori galėsi prisidėti.
Ir daugiau nieko neveikėm. Ištikrūjų palangoj anksčiau turėjau ką veikti, bet dabar čia nuobod, o dar mama mus čia atsitempė. Miegoti tikrai nenorėjau, nes dešimta ištraukė iš lovutės.
***
Pavalgėm pietūs. Su Kristel išėjom į lauką kuriame nebuvo ką veikti tik jūra su 6 metrų banga vos ne į mus pataikė, nes buvom šalia.
Einu praidžiot,
Agnė.♥
2010 m. rugpjūčio 27 d., penktadienis
2 įrašas
Štai jau atntras rytas kai tėtis su mama išsiskyrė. Esu šiandien begalo puikios nuotaikos kadangi pasimatysiu su Izabele.
Apsirengiu naminiais drabužiais ir leidžiuosi žemyn užuosdama skanių vaflių kvapą.
- Labas rytas, Agnę,- pasisveikina mama.
- Labas rytas, mamyt. Kaip jauties ?,- pasiteirauju
- Puikiai,- šyptėli.
Tai tiesa. mama šiandien puikiai jaučiasi.
- Kur Kerolain ?
- Nežinau. Manau jog miega.
- Einu pažadinsiu,- tariu mamai.
Pakilu laiptais ir prieinu Kerolain kambarį ir atidarau duris, o jos kambarį - nėra, o tik girdisi vanduo duše.
Ir ištiesų Kerolain buvo duše jau puse valandos.
- KEROLAIN VARYK IŠ DUŠO.
- ATSTOK.
- KAIP NORI. VAFLIU NELIKS.
Ir ji išlekia iš vonios. Visdėlto tas žodis - Vafliai ją gali ištraukti net iš komos.
***
Suvalgiusios vaflių išsiskirstėm, o aš staiga prisimenu jog tėtis šiandien atvažiuos susirinkti daiktų, o to momento aš nelaukiu.
Susidėjau viska reikalingo į tašę ir ėjau susitikti su Izabelę.
***
- Labukas,- apkabina mane Izabelė.
- labas,- apkabinu ją.
- Ką veikiam ?
- Eina į akrą ?
- Ok.
Nuėjom į Akropolį ir ten puikiai pasibuvom dvi valandas.
- Tau jau metas Ag ?
- Jo,- taliu.
- Nu tada Bye by friend,- taria ji
- Bye.
Ir sėdu į autobusą.
***
Grįžau namo ir išvydau ne ką kitą o tėti.
- Agnę kaip tavęs pasiilgau.
- Nelysk prie manęs.
- Kodėl ?,- nustemba tėtis.
- Nelysk tu išdavikas. Niekada negalvojau, kad tu gali nužiurėti kokią vištą ir su ją pasilikti palikdamas mamą ir mus.,- įniršusi tariu
- Ji ne višta.
- O kas ? Kvėša kuri gaminti nemoka ? Skalbti drabužių ?
- Nedrįsk kelti balso,- surėkia tėtis.
- Nevadovauk, nes aš nebeta tavo Agnytė kuri klauso tetuko, aš tą kuri gali pasireikšti, aš kitokia Agnė.
- Tu neturi teisės mane įžeidinėti.
- Neturiu ? O tu turi teisę susirasti kvėšą ? Gerai, negero gyvenimo tau, Audriau.
Mano tėčio vardas buvo Audrius, bet jis man jau ne Tėtis, o Audrius.
Nusileidžia Kerolain pamačiusi mane įniršusia ir barasi su Audrium:
- Tu esi beviltiškas, Audriau. Susiradai pigia go-go šokėja ir likai patenkintas. Gyvenk toliau, bet tu mums nebe tėtis.
Ir Kerolain išeina iš namų susitikti su Laurynų.
Tėtis liko šoke . . . Jis nesuprato nei manęs, nei Kerolain žodžių.
- Brangioji, kodėl jos taip ?,- paklausia mano mamos.
- Aš tau nebe brangioji. Aš esu Rima kuri tavęs nenori žinoti. Susiradai višta, gyvenk su višta. Susirink daiktus ir dink iš čia.
Mes visos buvo supykusios, o aš - Labiausiai.
***
Tėtis susirinkęs daiktus dingo iš mūsų namų. Mes visos buvo supykusios.
Tėčio mes nebeturim, o pažystam tik Audriu.
Agnė.
Apsirengiu naminiais drabužiais ir leidžiuosi žemyn užuosdama skanių vaflių kvapą.
- Labas rytas, Agnę,- pasisveikina mama.
- Labas rytas, mamyt. Kaip jauties ?,- pasiteirauju
- Puikiai,- šyptėli.
Tai tiesa. mama šiandien puikiai jaučiasi.
- Kur Kerolain ?
- Nežinau. Manau jog miega.
- Einu pažadinsiu,- tariu mamai.
Pakilu laiptais ir prieinu Kerolain kambarį ir atidarau duris, o jos kambarį - nėra, o tik girdisi vanduo duše.
Ir ištiesų Kerolain buvo duše jau puse valandos.
- KEROLAIN VARYK IŠ DUŠO.
- ATSTOK.
- KAIP NORI. VAFLIU NELIKS.
Ir ji išlekia iš vonios. Visdėlto tas žodis - Vafliai ją gali ištraukti net iš komos.
***
Suvalgiusios vaflių išsiskirstėm, o aš staiga prisimenu jog tėtis šiandien atvažiuos susirinkti daiktų, o to momento aš nelaukiu.
Susidėjau viska reikalingo į tašę ir ėjau susitikti su Izabelę.
***
- Labukas,- apkabina mane Izabelė.
- labas,- apkabinu ją.
- Ką veikiam ?
- Eina į akrą ?
- Ok.
Nuėjom į Akropolį ir ten puikiai pasibuvom dvi valandas.
- Tau jau metas Ag ?
- Jo,- taliu.
- Nu tada Bye by friend,- taria ji
- Bye.
Ir sėdu į autobusą.
***
Grįžau namo ir išvydau ne ką kitą o tėti.
- Agnę kaip tavęs pasiilgau.
- Nelysk prie manęs.
- Kodėl ?,- nustemba tėtis.
- Nelysk tu išdavikas. Niekada negalvojau, kad tu gali nužiurėti kokią vištą ir su ją pasilikti palikdamas mamą ir mus.,- įniršusi tariu
- Ji ne višta.
- O kas ? Kvėša kuri gaminti nemoka ? Skalbti drabužių ?
- Nedrįsk kelti balso,- surėkia tėtis.
- Nevadovauk, nes aš nebeta tavo Agnytė kuri klauso tetuko, aš tą kuri gali pasireikšti, aš kitokia Agnė.
- Tu neturi teisės mane įžeidinėti.
- Neturiu ? O tu turi teisę susirasti kvėšą ? Gerai, negero gyvenimo tau, Audriau.
Mano tėčio vardas buvo Audrius, bet jis man jau ne Tėtis, o Audrius.
Nusileidžia Kerolain pamačiusi mane įniršusia ir barasi su Audrium:
- Tu esi beviltiškas, Audriau. Susiradai pigia go-go šokėja ir likai patenkintas. Gyvenk toliau, bet tu mums nebe tėtis.
Ir Kerolain išeina iš namų susitikti su Laurynų.
Tėtis liko šoke . . . Jis nesuprato nei manęs, nei Kerolain žodžių.
- Brangioji, kodėl jos taip ?,- paklausia mano mamos.
- Aš tau nebe brangioji. Aš esu Rima kuri tavęs nenori žinoti. Susiradai višta, gyvenk su višta. Susirink daiktus ir dink iš čia.
Mes visos buvo supykusios, o aš - Labiausiai.
***
Tėtis susirinkęs daiktus dingo iš mūsų namų. Mes visos buvo supykusios.
Tėčio mes nebeturim, o pažystam tik Audriu.
Agnė.
1 įrašas
Rytas. Atsikėliu ir jaučiuos labai keistai. Atrodo lyg kažkas buvo nutikę mano tėvams. Agnę atsibusk iš tų nesamonių. Kaip man nusibodo galvoti apie tas nelaimęs ir matyti durnus sapnus.
Leidžiuosi žemyn ir randu Kerolain verkiančia.
- Kas atsitiko ?
- Negalėsi patikėti,- apsiašarojusi taria ji
- Sakyk
- Atsimeni kaip paskutinį kartą mama sakė jog tėčiui atsitiko nelaimė ?
- Jo, gerai atsimenu.
- Taivat . . . Negaliu to išpasakyti, bet mama grįžta be tėčio.
- Kodėl ?
- Jie išsiskyrė.
- Tai jis surado sau pigią paną ir paliko mamą ?!
- Taip, bet netai svarbiausia.
- O kas ?
- Man teks gyventi su juo.
- Kodėl ?
- Tu jug liksi su mama, o man tada pas tėti.
- Tu jau suaugusi ir pati gali spręsti su kuo nori likti, tau ne 10 metų.
- Žinau . . .
- Kerolain, tegu jis springsta su savo tą kalę, o mes likime su mama.
- O...
- Ir nustok žliumbavot dėl to.
- Ok.
Taip ir manaiu jog tėtis suras sau pigią mergą ir pasakys mums ate, nu nieko neprapulsim be jo, o dabar geriau eisiu išsivirt kavos.
Išsiverdu kavos ir grįžtu į svetainę.
- Skanaus.
- Dėkui, sesyt,- tariu Kerolain.
- Mama po poros valandų bus namie.
- Ok.
Ir žiurim Mtv. Išgeriu kavą ir pastatau puodelį virtuvėję. Lipu aukštyn į savo kambarį susitvarkyti ir persirengti, nes šiandien susitinku su Izabele.
- Agn ?
- Kas ?,- paklausiu sesers
- Ką veiksi šiandien ?
- Susitiksiu su Izabele, o ką ?
- Nieko, galvojau, kad galim nueiti į kiną.
- Susitik su Karoliu.
- Ačiū, ne.
Ir išeina. Ta Kerolain jo taip nekenčia užtai, kad jis ją paliko ir įsimylėjo mane, o aš mylių Lauryna.
Kaip tik apie jį - gaunu SMS nuo jo
" labas Agniuke. Gal susitinkam ? " Atsakiau jam jog šiandien susitinku su Izabelę ir sutikti mamą orouoste.
" Gal tada jūs pavežti iki orouosto ?"
" Gerai"
"Kelinta ? " Paklausia Laurynas
" 12 val."
" Ok"
Na tikiuosi jis neapmaus.
Ir nepgavo. Tikrai atvažiavo 11 val. ir mus pasiemė iš namų. Pakeliui paplepėjom ir išpasakojom kodėl mama grįžta viena.
- Kos gaidys tas jūsų tėtis . . .
- Jo,- pritariau Laurynui Kerolain
- Ne tas žodis.
Ir štai mes oro uoste. Iki atvikimo liko 30 min. per tą laiką nuėjome į kavinukę pagerti kavos. Praėjo 15 min. ir mes nuėjome į salę sutikti mamos. Lėktuvas atskirdo dviem min. likus iki 12val. o mes jau mama pasitikom.
- O sveiki.
- Sveika mama,- sakau mamai
- Agnę, Kerolain kaip jūsų pasiilgau.
- Laba diena,- tariau Laurynas.
- mama, Laurynas mus parvež namo.
- Gerai, ačiū Laurynai.
Įdėjom pagažą ir sėdom į mašiną.
***
Atvykom namo ir pradėjom mama sakyti, kad taip net geriau.
- Nu ir kas, kad tėtis mus paliko ? Tegu gyvena su savo tą kvėša.
- Agnę baig taip kalbėti apie tėva,- surėkia mama.
- Mama nerėk. Jis jug nesupranta, kad jis daug ką prarado.
- Ir kas ?,- taria mama
- Kas ?
- Jis atvažiuos daiktu pasiimti, o dokumentus dėl skyribų mes šiandien apiforminom.
- Ir gerai. Tegu springsta su ta kvėša.
mama nuėjo į virtuvę atsigerti kavos, o mes su Kerolain apkalbėjom tėti.
Agnė.
Leidžiuosi žemyn ir randu Kerolain verkiančia.
- Kas atsitiko ?
- Negalėsi patikėti,- apsiašarojusi taria ji
- Sakyk
- Atsimeni kaip paskutinį kartą mama sakė jog tėčiui atsitiko nelaimė ?
- Jo, gerai atsimenu.
- Taivat . . . Negaliu to išpasakyti, bet mama grįžta be tėčio.
- Kodėl ?
- Jie išsiskyrė.
- Tai jis surado sau pigią paną ir paliko mamą ?!
- Taip, bet netai svarbiausia.
- O kas ?
- Man teks gyventi su juo.
- Kodėl ?
- Tu jug liksi su mama, o man tada pas tėti.
- Tu jau suaugusi ir pati gali spręsti su kuo nori likti, tau ne 10 metų.
- Žinau . . .
- Kerolain, tegu jis springsta su savo tą kalę, o mes likime su mama.
- O...
- Ir nustok žliumbavot dėl to.
- Ok.
Taip ir manaiu jog tėtis suras sau pigią mergą ir pasakys mums ate, nu nieko neprapulsim be jo, o dabar geriau eisiu išsivirt kavos.
Išsiverdu kavos ir grįžtu į svetainę.
- Skanaus.
- Dėkui, sesyt,- tariu Kerolain.
- Mama po poros valandų bus namie.
- Ok.
Ir žiurim Mtv. Išgeriu kavą ir pastatau puodelį virtuvėję. Lipu aukštyn į savo kambarį susitvarkyti ir persirengti, nes šiandien susitinku su Izabele.
- Agn ?
- Kas ?,- paklausiu sesers
- Ką veiksi šiandien ?
- Susitiksiu su Izabele, o ką ?
- Nieko, galvojau, kad galim nueiti į kiną.
- Susitik su Karoliu.
- Ačiū, ne.
Ir išeina. Ta Kerolain jo taip nekenčia užtai, kad jis ją paliko ir įsimylėjo mane, o aš mylių Lauryna.
Kaip tik apie jį - gaunu SMS nuo jo
" labas Agniuke. Gal susitinkam ? " Atsakiau jam jog šiandien susitinku su Izabelę ir sutikti mamą orouoste.
" Gal tada jūs pavežti iki orouosto ?"
" Gerai"
"Kelinta ? " Paklausia Laurynas
" 12 val."
" Ok"
Na tikiuosi jis neapmaus.
Ir nepgavo. Tikrai atvažiavo 11 val. ir mus pasiemė iš namų. Pakeliui paplepėjom ir išpasakojom kodėl mama grįžta viena.
- Kos gaidys tas jūsų tėtis . . .
- Jo,- pritariau Laurynui Kerolain
- Ne tas žodis.
Ir štai mes oro uoste. Iki atvikimo liko 30 min. per tą laiką nuėjome į kavinukę pagerti kavos. Praėjo 15 min. ir mes nuėjome į salę sutikti mamos. Lėktuvas atskirdo dviem min. likus iki 12val. o mes jau mama pasitikom.
- O sveiki.
- Sveika mama,- sakau mamai
- Agnę, Kerolain kaip jūsų pasiilgau.
- Laba diena,- tariau Laurynas.
- mama, Laurynas mus parvež namo.
- Gerai, ačiū Laurynai.
Įdėjom pagažą ir sėdom į mašiną.
***
Atvykom namo ir pradėjom mama sakyti, kad taip net geriau.
- Nu ir kas, kad tėtis mus paliko ? Tegu gyvena su savo tą kvėša.
- Agnę baig taip kalbėti apie tėva,- surėkia mama.
- Mama nerėk. Jis jug nesupranta, kad jis daug ką prarado.
- Ir kas ?,- taria mama
- Kas ?
- Jis atvažiuos daiktu pasiimti, o dokumentus dėl skyribų mes šiandien apiforminom.
- Ir gerai. Tegu springsta su ta kvėša.
mama nuėjo į virtuvę atsigerti kavos, o mes su Kerolain apkalbėjom tėti.
Agnė.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)