2 įrašas

Štai jau atntras rytas kai tėtis su mama išsiskyrė. Esu šiandien begalo puikios nuotaikos kadangi pasimatysiu su Izabele.
Apsirengiu naminiais drabužiais ir leidžiuosi žemyn užuosdama skanių vaflių kvapą.

- Labas rytas, Agnę,- pasisveikina mama.
- Labas rytas, mamyt. Kaip jauties ?,- pasiteirauju
- Puikiai,- šyptėli.
 Tai tiesa. mama šiandien puikiai jaučiasi.
- Kur Kerolain ?
- Nežinau. Manau jog miega.
- Einu pažadinsiu,- tariu mamai.

Pakilu laiptais ir prieinu Kerolain kambarį ir atidarau duris, o jos kambarį - nėra, o tik girdisi vanduo duše.
Ir ištiesų Kerolain buvo duše jau puse valandos.
- KEROLAIN VARYK IŠ DUŠO.
- ATSTOK.
- KAIP NORI. VAFLIU NELIKS.
Ir ji išlekia iš vonios. Visdėlto tas žodis - Vafliai ją gali ištraukti net iš komos.

***

Suvalgiusios vaflių išsiskirstėm, o aš staiga prisimenu jog tėtis šiandien atvažiuos susirinkti daiktų, o to momento aš nelaukiu.

Susidėjau viska reikalingo į tašę ir ėjau susitikti su Izabelę.

***

- Labukas,- apkabina mane Izabelė.
- labas,- apkabinu ją.
- Ką veikiam ?
- Eina į akrą ?
- Ok.
Nuėjom į Akropolį ir ten puikiai pasibuvom dvi valandas.

- Tau jau metas Ag ?
- Jo,- taliu.
- Nu tada Bye by friend,- taria ji
- Bye.

Ir sėdu į autobusą.

***
Grįžau namo ir išvydau ne ką kitą o tėti.
- Agnę kaip tavęs pasiilgau.
- Nelysk prie manęs.
- Kodėl ?,- nustemba tėtis.
- Nelysk tu išdavikas. Niekada negalvojau, kad tu gali nužiurėti kokią vištą ir su ją pasilikti palikdamas mamą ir mus.,- įniršusi tariu
- Ji ne višta.
- O kas ? Kvėša kuri gaminti nemoka ? Skalbti drabužių ?
- Nedrįsk kelti balso,- surėkia tėtis.
- Nevadovauk, nes aš nebeta tavo Agnytė kuri klauso tetuko, aš tą kuri gali pasireikšti, aš kitokia Agnė.
- Tu neturi teisės mane įžeidinėti.
- Neturiu ? O tu turi teisę susirasti kvėšą ? Gerai, negero gyvenimo tau, Audriau.
Mano tėčio vardas buvo Audrius, bet jis man jau ne Tėtis, o Audrius.
Nusileidžia Kerolain pamačiusi mane įniršusia ir barasi su Audrium:

- Tu esi beviltiškas, Audriau. Susiradai pigia go-go šokėja ir likai patenkintas. Gyvenk toliau, bet tu mums nebe tėtis.

Ir Kerolain išeina iš namų susitikti su Laurynų.

Tėtis liko šoke . . . Jis nesuprato nei manęs, nei Kerolain žodžių.

- Brangioji, kodėl jos taip ?,- paklausia mano mamos.
- Aš tau nebe brangioji. Aš esu Rima kuri tavęs nenori žinoti. Susiradai višta, gyvenk su višta. Susirink daiktus ir dink iš čia.

Mes visos buvo supykusios, o aš - Labiausiai.

***
Tėtis susirinkęs daiktus dingo iš mūsų namų. Mes visos buvo supykusios.
Tėčio mes nebeturim, o pažystam tik Audriu.

Agnė.